žibuoklinis

žibuõklinis, -ė adj. (1) NdŽ 1. kuris žibuoklių spalvos: Žibuoklinė lelija rš. Leidžiantis saulei tie milžiniški balti plotai įgijo skaisčią žibuoklinę spalvą rš. Žibuoklinis akių mėlynumas sielai jau įtrėškė lašą dangaus E.Miež. 2. žr. žibuolinis: Epušroto žibuokliniai lapai dūluoja kaip saulėlydžiai M.Katil. Jeigu nori, kad arklys būtų riebus, reikia duot žibuoklinės gyvatės kąsnelį suėsti TŽIV471.

◊ žibuõklinės vestùvės KlK23,103 5 metų vedybinio gyvenimo sukakties paminėjimas.